Klubiečiai R. Požerskio parodoje
Foto A. Sendrauskas
Gegužės 14 d. fotoklubiečiai gausiai susirinko į nacionalinės premijos laureato Romualdo Požerskio parodos “MIRAŽŲ DOSJĖ”, naujoje Klaipėdos fotomenininkų sąjungos galerijoje, atidarymą.
Kūno studija
„Miražų dosjė“ galima vadinti ilgai lauktu ir privalomu leidiniu, mat mūsų šalyje jau ilgą laiko tarpą nebuvo išleistas nė vienas profesionalus albumas, skirtas akto fotografijai. Sunkiasvoris R. Požerskio fotografijų rinkinys parengtas itin kruopščiai. Jame spausdinamos 187 fotografijos, sukurtos tik analogine technika. Autoriui pozavo 62 merginos. Įvadą parašė Skirmantas Valiulis. Fotografijų serijas albume pristato rašytojai Donaldas Kajokas, Kęstutis Navakas, Dovilė Zelčiūtė, Gintaras Patackas ir Markas Zingeris.
Nuo realistinių fotografijų, kuriose moters kūnas brėžia pačias įvairiausias formas įvairių erdvių rėmuose(nuo pajūrio iki apleisto dvaro), albumo antroje dalyje pereinama iki spalvingų gaivališkų judesio ir tekstūrų vizijų, kuriose kartais sunku atpažinti kūno kontūrų dermę ir kuriose stebėtojas panyra į alternatyvaus regėjimo žaidimų teatrą.
Pats R. Požerskis su pagarba kalba apie jam pozavusias moteris ir merginas. Anot fotomenininko jos visos jam įkūnijo laisvos, savarankiškos ir drąsios moters idealą – tokiomis jis jas visada prašė būti prieš objektyvą.
Kaip sakė R. Požerskis, kiekvienas nuogas modelis jam buvo simbolis, „ir aš jį naudoju eksperimentuodamas su šviesomis ir šešėliais. Akto fotografija – tai kūno studija. Ji buvo mano aktorė. Aš kūriau formas, o ji tas formas užpildė savo kūnu“.
Informacija apie Romualdą Požerskį:
R. Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje.1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje.
Nuo 1976-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1980-ųjų tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai.
Nuo 1993-ųjų dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedroje.
1990 m. fotomenininkui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas.
2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos Universitete Austrijoje menininkui įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepfer premija.