Mėnesio renginys
2011 metų palydėjimas
Fotoklube jau tapo tradicija palydėt senuosius ir palinkėt ateinančiais kuo kūrybiškesnių metų dideliu šurmuliu. Ne išimtis ir šiemet. Skaitykite toliau »
Mėnesio renginys
Tradicijų sergėtoja Kihnu palangiškius pakerėjo moterų sijonais
Tradicijų sergėtoja Kihnu palangiškius pakerėjo moterų sijonais
Ligita Sinušienė
Nuo praėjusio penktadienio Klaipėdos prekybos ir pramogų centre “Akropolis“ kabo asociacijos „Palangos fotoklubas 750“ paroda, iliustruojanti kurorto menininkų trečiąjį fotožygį po akmenuotą Baltijos pajūrį, šįkart – ties Estija. Vienas iš parodos autorių, Aidas Indriošius, su „Vakarinės Palangos“ skaitytojais sutiko pasidalinti vasaros viešnagės nedidelėje Kihnu salelėje įspūdžiais.
Perėjo visą salą
„Mes ją perėjome“, – paklaustas, ar apvažiavę visą salą, nusijuokė A.Indriošius. Septynių kilometrų ilgio Kihnu pakrantę šeši fotoklubiečiai mynė tuo metu, kai sala, teturinti 600 gyventojų, ūžė nuo šventinio šurmulio. Vidurvasarį estai čia minėjo Jūros šventę. Palangiškiai iš anksto buvo susitarę su Kihnu vadove pristatyti ankstesnius fotožygius
iliustruojančią parodą. „Internetiniame tinklalapyje atkreipėme dėmesį į už Europos Sąjungos gautas lėšas įspūdingai sutvarkytą vietos Kultūros centrą, – pasakojo fotoklubietis. – Todėl atvykę labai nusivylėme, sužinoję, kad jo patalpos skirtos vienam estų fotografui, o mums buvo parodytas kažkoks žuvų sandėlis“. Žuvų kvapu palangiškiai nesiskundė – jiems jis esąs netgi malonus, bet nusivylimo kartėlis neapleido net ir kabinant darbus. Ir visgi, pasirodo, tai tebuvo įžanga į gerą pradžią. Vietos gyventojams šias ne itin patraukliomis lietuviams pasirodžiusias patalpas išpuošė žaliais berželiais ir pavertė ją pagrindine šventės scena. „Todėl mūsų darbus matė visi renginio dalyviai ir svečiai, mus pasikalbino ir atvykę Lenkijos turistai bei fotografai, – šypsojosi laikraščio pašnekovas. – Netgi pakeitėme savo planus. Buvome sumanę parodą iškabinti tik toms kelioms dienoms, bet estų paprašyti ją palikome ten kabėti dar iki šiol“.
Tradicijų puoselėtojai
Kokį įspūdį Kihnu Jūros šventė palikusi mūsų miestiečiams? „Panaši į Palangos sezono atidarymą, tik kokius 35 kartus mažesnė, – palangiškiams suprantamais palyginimais kalbėjo
fotoklubietis. – Buvo prekiaujama karštomis dešrelėmis, žuvimi, suvenyrais. Man labiausiai patiko sumuštiniai su jautiena – ant juodos duonos riekės užteptas sviestas ir uždėtas gabaliukas virtos mėsos. Labai skanu. Už tokį patiekalą buvo prašoma iki 5 Lt“. A.Indriošiui bei jo kolegoms didelį įspūdį paliko … moterų sijonai. Visos iki vienos – ir senos, ir jaunos, ir visai mažytės mergytės, segėjo tautinius savo šalies apdarus. „Salos gyventojai – didžiuliai patriotai ir savo tradicijų sergėtojai, – pastebėjimais dalijosi vyriškis. – Jei kartais nutiktų taip, kad iš Estijos būtų išguitos tradicijos, tai Kihnu jos išnyktų vėliausiai“.
Salą valdo moterys
Kalbėdamas apie vietos gyventojus fotografas vartojo vien sąvoką „moterys“, net fotografijose matyti tik dailiosios lyties atstovės raštuotomis kojinėmis. Ar saloje gyvena vien tik jos? A.Indriošius nusijuokė: „Yra čia ir vyrų, bet jie – tokie patys kaip ir Lietuvos kaimuose… Moterys iš tiesų laiko ant savo pečių visą salą“. Pašnekovas dar atkreipė dėmesį, kad ir perspektyvaus jaunimo čia neaptiksi. „Dar keturiolikmečių galima pamatyti, bet rusiškai, kaip ir su mūsų jaunimu, su jais nesusišnekėsi – šią kalbą prisimena tik pagyvenę žmonės. Tačiau paaugliai ir angliškai nemoka – nežinau, gal anglų kabos mokytoją labai prastą turi, – gūžtelėjo pečiais vyriškis. – Tačiau salos vadovė angliškai puikiai kalba“.
Matė tik vieną kavinę
Mūsų tautiečiai buvo įsikūrę palapinių miestelyje. A.Indriošius sakė tik ten ir tematęs vienintelę kavinukę. „Negaliu kategoriškai tvirtinti, kad visoje saloje tik ji viena ir tėra, bet daugiau jų tiesiog nemačiau, bet šventės metu lauko kavinukių netrūko, – sakė pašnekovas. – Ir Kihnu teturi tik dvi ar tris maisto parduotuvėles, įrengtas namuose. Ūkinių prekių, kaip suprantu, gyventojai važiuoja į žemyną“. Nuo salos iki žemyno laivu tenka plaukti apie 50 minučių. „Šį 10 km atstumą žiemą, kai jūra būna užšalusi, estai nuvažiuoja tiesiog automobiliu per ledą, – pasakojo vyriškis, su šypsena lūpose pratęsęs mintį apie Kihnu regėtas transporto priemones. – Automobilių čia pamatysi kokių tik nori – priekis mersedeso, galas – BMW“.
Verta aplankyti
Lietuvių aplankyta Estijos sala net neturinti policijos. „Jos gyventojai sunkiai įsileidžia naujus žmones. Su mumis kalbėjo vienas estų fotografas, čia gyvenęs ir dirbęs pusę metų, – net jam įsilieti į salos bendruomenę nepavyko“, – pasakojo A.Indriošius. Ir vis dėlto palangiškis siūlo kiekvienam mūsų tautiečiui, vykstančiam į Estiją, aplankyti būtent šią salelę. „Čia pralesti dvi-tris dienas – nuostabu. Gamta graži, kitokia nei Lietuvoje. Tiesa, pajūris labai akmenuotas ir ilgiau čia būnant turbūt pabostų. Tačiau vanduo, nors jūra ta pati, labai
skaidrus, – kalbėjo pašnekovas. – Bet norint įbristi iki kaklo tenka eiti kokį puskilometrį“.
